Kodėl vertėtų rinktis Kelly‘s dviratį ?

• Kelly‘s yra tiesiog skirtas Jums.
• Kelly‘s suteikia Jums judėjimo laisvę
• Kelly‘s dviračiai gaminami Slovakijos kompanijoje „MAMA“, kuri priklauso American group Cycle Source Group kuri randasi Niujorke.
• Kelly‘s siūlo Jums dviračius skirtus poilsiui, sportui bei varžyboms. Šie dviračiai yra sukurti važiuoti tiek gerais, tiek blogais keliais, tinkami asfaltui ir bekeleii.
• Kelly‘s per metus parduoda 50000 dviračių Europos vartotojams, kas sudaro apie 10% visos Europos dviračių rinkos.
• Kelly‘s dviračiai atsirado 1991 metais ir gyvuoja jau daugiau kaip 15 metų.
• Kiekvienais metais Kelly‘s dviračių kokybę ir dizainą padeda tobulinti vieni iš geriausių pasaulio dizainerių ir sportininkų. Dėl jų bendradarbiavimo, kas kart Jūs gaunate vis tobulesnius ir kokybiškesnius modelius.
• Paskutiniu metu, kalnų dviračių populiarumas stipriai atslūgo, kadangi populiarėjant patiems dviračiams juos dažniau pradėjo naudoti vyresni Europos naudotojai. Vis didėjančią paklausą įgyja plento, hibridiniai, turistiniai ir miesto tipo dviračiai, nes vis dažniau dviratis yra naudojamas važiuoti mieste ar užmiesčio keliais. Skatinami šios tendencijos, Kelly‘s gamintojai stipriai praplėtė šio tipo dviračių gamybą, tai patvirtina daugybė naujai atsiradusių modelių (pvz. trecing klasės: Clipper,Voyage, Aeron, Misty, Walker, Celsea. City klasės: York, Estima, Avenue, Bougainville, Downtown, Harmony, Mascarena, Twist ir Season.)

Kaip pasirinkti dviratį ?

Pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti sau: „Kam Aš naudosiu dviratį?“

Visiškai skirtingi dviračiai reikalingi žmogui kuris:

• važinės juo kiekvieną dieną mieste į darbą.
• naudoti jį turistinėms išvykoms savaitgaliais.
• retkarčiais važinės su vaikais artimiausiame parke.

Renkantis dviratį svarbu žinoti , kokiems tikslams jis bus naudojamas, kur su juo bus važinėjama (asfaltu, gruntu, mišku, bekele, ar dalyvaujama sporto varžybose).

Asfaltu geriau rieda dviračiai turintys didelius 27-28 colių ratus, gruntiniams ir miško keliams labiau pritaikomi 24-26 colių ratus turintys universalūs ir kalnų (MTB) dviračiai.

Tik nusprendus, kam Jums reikalingas dviratis, galima pradėti rinktis dviračių tipą, kuris patenkins Jūsų poreikius.
Nusprendus kam Jums reikalingas dviratis, reikia įvertinti kiek per metus planuojate nuvažiuoti kilometrų bei eksploatacines sąlygas. Kitais žodžiais, reikia atsakyti į klausimą: „Kaip Aš intensyviai naudosiu dviratį?“
Tada nuspręskite, kokio lygio (klasės) dviratis bus Jums reikalingas ir kiek jis kainuos.
Jei po šių svarstymų pasirodys, kad Jums reikalingas dviratis yra pernelyg brangus – tai geriau nepirkti prasto visai, o pasitaupius įsigyti Jums tinkamą modelį.
Ir pagaliau – dėl ko reikia apsispręsti – tai dviračio matmenys (rėmo aukštis, vairo išnešimas, ratų konstrukcija). Nežiūrint į sąlyginį dviračio paprastumą – dviračio matmenis reikia pasirinkti taip pat atidžiai – lyg pirktumėte sau batus. Praleidus ant dviračio daugelį valandų – išryškės patys smulkiausi nepatogumai. Reikia atsakyti į klausimą: „Kokie dviračio matmenys tinka Man?“. Ir į šį klausimą reikia atsakyti prieš einant į parduotuvę.Tik kai žinosite ko norite,tada pardavėjas- konsultantas galės nesunkiai pasūlyti reikiamą modelį.

Dviračių klasifikacija

Supaprastinta suaugusiųjų dviračių kvalifikacija skirstoma į šias kategorijas (ir daugybę smulkesnių):

• hibridiniai (hybrid).
• turistiniai (touring).
• miesto (city).
• kalnų dviračiai (mountain bikes).
• plento (racing road).
• kiti (krovininiai, tandemai, velomobiliai ir kita egzotika).

Be šių pagrindinių kategorijų, reikia atskirai išskirti sportinius dviračius su visa jų įvairove: triatlono, trialo, greitojo nusileidimo (downhill), treko, plento ir t. t. Šių dviračių konstrukcija pritaikyta konkrečioms rungtims, atitinka griežtus techninius reikalavimus (kuriuos nustato UCI – tarptautinė dviračių sporto federacija).
Kai kurių tipų dviračiai naudojami skirtingom reikmėm, bet nei vienas dviračių tipas netinka visom kategorijom. Jei Jūs ruošiatės naudoti dviratį įvairioms paskirtims – Jums reikės ieškoti kompromiso.

Turistiniai dviračiai(touring)

Tinka praktiškai visoms kelionėms, kur yra keliai ir takai, pradedant nuo kelionės aplink pasaulį, ir baigiant kasdienėmis išvykomis į darbą. Turistiniai dviračiai pritaikyti didelių krovinių pervežimui, dažnai standartinėje komplektacijoje yra 1 arba 2 bagažinės-KELLYS LAGOON /VISAGE, KELLYS ATHOS/ATHENA
Lyginant su plentiniais, turistiniai turi didesnį pavarų diapazoną, žymiai stipresnius ratlankius (27“), padangos 30 – 38 mm. Vairas – klasikinis, yra ragai, iškyša, aukšta, išnešimas trumpas. Tai įgalina sėdėti išsitiesus – kas ypač svarbu tolimose kelionėse. Bazė ilgesnė (iki 1150 mm), šakės kampas nuolaidesnis (71○ – 72○) – tai daro dviratį stabilesnį (lengva važiuoti be rankų). Tokia geometrija užtikrina mažesnį kratymą, bet sumažina manevringumą – bet tai turizmui įtakos neturi. Bazės pailgėjimas daro rėmą „minkštesnį“, blogiau važiuoja į kalvas, bet leidžia ant bagažinės sumontuoti didelę kuprinę („kelnės“) – ir tai nemaišo kojoms. Šie modeliai geriausiai rieda keliais su tvirta danga bei suplūktais takais.

Kelio ir miesto dviračiai

Šie dviračiai suprojektuoti taip, kad jų eksploatacijai nereikėtų daug lėšų. Jie skirti kasdieniniam naudojimui. Ypatingas dėmesys skiriamas patogumui bei saugumui, įgalintų pervežti nedidelius krovinius, turi užraktus, bagažines, krepšelį, ilgus purvasargius, grandinės apsaugą. Šiuo dviračiu važinėjama kasdieniais rūbais, technika ilgam paliekama po atviru dangumi.
Šiai grupei taip pat priklauso klasikiniai vienos pavaros kelio dviračiai (stabdžių stebulė „TORPEDO“), aukštesnio lygio modeliai turi vidines pavaras (3 ÷ 7 pavaros). Dauguma sulankstomų dviračių taip pat priskiriami šiai grupei.
Šie modeliai yra sunkesni, jų mažesnis NVK, bet juk jie ir neskirti greitam važiavimui.

Hibridiniai dviračiai (hybrid)

Dauguma dviratininkų jų vengia, suteikdami pirmenybę madingesniems kalnų dviračiams, nors dažnas važiuoja taip, kad kaip tik hibridinis dviratis būtų pats tinkamiausias. Šie modeliai tinka praktiškai visur, išskyrus važiuoti ypač sunkia bekele. Hibridinis dviratis paveldėjo iš MTB daugumą ypatybių, papildomai dar dviratininkas sėdi aukščiau. Rėmas kiek sunkesnis, ratai 700 C (622 mm arba 27 – 28“).Padangų plotis 38 – 40 mm, kas leidžia plente jaustis žymiai geriau, nei su MTB. Perdavimo santykis užtikrina didesnį greitį plente, bet kartu kitos pavaros leidžia užtikrintai jaustis kalnuose, bei ten – kur kelių nėra.
Numatyti tvirtinimo mazgai gertuvei, bagažinei (priekyje bei gale), purvasargiams, pompai ir t. t., kas įgalina sumontuoti daug papildomos įrangos ir aksesuarų, reikalingų turizmui bei reguliariems reisams į darbą.

Dviračių krosas (Cross Country)

Greituminis dviračių krosas ypač raižyta vietove. Dviračiai gali būti standžiu rėmu, bei modeliai su amortizuojančia priekine šake arba softtail. Šie modeliai išsiskiria mažu svoriu bei aukštu NVK.


Kalnų dviračiai (mountain bikes, MTB)

Šio tipo dviračiai skirti važinėti kalnais arba bekele. Komplektuojami dideliu skaičiumi pavarų (21 – 27), platus perdavimo santykio pasirinkimas – kas leidžia važiuoti pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Dviračio rėmas bei visa įranga paskaičiuota atsižvelgiant į įvairiausias galimas trasas: važiavimas per akmenis, minkštą gruntą, balas, smėlį, purvą.
Atstumas nuo žemės iki centrinės ašies padidintas iki 29 – 33 cm, kas žymiai padidina dviračio pravažumą (šis atstumas plentiniams modeliams 26 – 28 cm).
Vairas tiesus, platus (55 – 67 cm) – palengvina vairavimą važiuojant minkštu gruntu. Stabdžių bei pavarų rankenėlių konstrukcija leidžia akimirksniu perjunkti pavaras bei stabdyti, neatitraukiant rankų nuo vairo.
Ratai 559 mm (pagal 150), kas kartu su trumpais stipinais padidina rato tvirtumą bei kietumą, sumažina dviračio aukštį. Naudojamos plačios padangos – iki 65 mm (2,5“).
Daugelis KELLYS kalnų dviračių komplektuojami amortizuojančia priekine šake, kartais ir galiniu amortizatoriumi – padidina komforto lygį esant nelygiam keliui. Tai užtikrina maksimalų sukibimą su keliu greitai leidžiantis nuo kalno. Nors daugelis galvoja, kad amortizatoriai skirti tam, kad minkštai sėdėti.

MTB skirstomi:

• pilnos amortizacijos (full suspension).
• standi galinė pakaba (hardtail).

Nors dauguma kalnų dviračių suprojektuoti važinėti aukščiau išvardytomis sąlygomis, bet tai vis dėl to ypač universalūs modeliai ir, nedaug ką patobulinus šiuos dviračius galima naudoti reguliariam važinėjimui į darbą mieste, arba užmiesčio turizmui. Dauguma kalnų dviračių turi purvasargių tvirtinimo taškus, galima montuoti bagažinę (galinę, rečiau ir priekinę), ko negalima pasakyti apie elitinius modelius skirtus dviračių krosui ar greituminiam nusileidimui.
Visų šiuolaikinių kalnų dviračių ratai turi greitaveržius (quick relaise), kas įgalina greitai pakeisti „piktą“ gumą „po sekmadieninio žygio bekele į „slikus“ pirmadienio kelionei į darbą.
Deja vieno, ko negalime pritaikyti, tai paruošti kalnų dviratį (o tai ir netikslinga) greituminėms lenktynėms plentu.
Galime išskirti keletą kalnų dviračių grupių.


Greituminis nusileidimas (Downhill)

Downhill – tai greituminis nusileidimas nuo kalno laikui arba rekordų siekimas.
Šie modeliai komplektuojami priekiniu bei galiniu MAX eigos amortizatoriais, galingais stabdžiais (daugiausiai – diskiniais), specifinių pavarų, perdavimo parinkimu (skirta dideliam greičiui) – dažnai priekyje tik 1 žvaigždė (didelio diametro). Jie ypač tvirti, todėl savaime suprantama – žymiai sunkesni už krosinius dviračius. Į kalną downhillininkas užsiropščia keltuvais.

Važiavimui friraid stiliumi (Free ride)

Tai net ne grupė, skirta konkrečiam naudojimui, bet marketingo specialistų išradimas norint pateikti į rinką prieinamus pagal kainą pilnos amortizacijos dviračius. Šie modeliai skirti važiavimui raižyta vietove, bet jie netinkami kroso lenktynėm, turizmui. Kartu reikia pastebėti, kad šiuo metu pradeda atsirasti gan padorūs dviračiai skirti friraidui, kas įgalina kai kuriuos aparatus naudoti ir trumpalaikėms išvykoms (ypač savaitgalio pasivažinėjimams).

BMX

BMX - tai fristailas, kai kada papildomai naudojami papildomi įrenginiai (be dviračio – rampos, tilteliai ir t. t.).
Šie dviračiai turi papildomas kojų atramas, į viršų išriestą vairą, labai plačius ratus. Nenaudojami tupliksai ar kontaktiniai pedalai. Visiems šiems dviračiams bendra – mažas, labai tvirtas rėmas, nedidelis svoris. Dažnai naudojama vairo kolonėlės konstrukcija, leidžianti priekiniam ratui ne kartą apsisukti aplink 360○. Ratai – 20“ arba 24“. BMX dviračiai atsirado kaip Bike MotoCross. Toliau vystantis dviračių sportui, BMX pavadino dviračius skirtus krosui ir trialui, o kai iššifruodavo kaip Modified Bike x – treme. Iš tikro trialas kalnų dviračiais išsivystė iš BMX.
BMX dviratis – tai sportinis aparatas, savo paskirtimi artimas riedučiams. BMX – tai sportinis – akrobatinis miesto paauglių laiko praleidimas, pritrenkiantis didelį žiūrovų skaičių.
Masiniai BMX dviračiai maksimaliai supaprastinti, patys elementariausi modeliai kainuoja nedaug. Jie skirti vyresniojo amžiaus vaikams ir paaugliams. Jais atliekami stulbinantys triukai.
Elitiniai BMX dviračiai – pakankamai brangūs, skirti profesionaliems sportininkams ir žmonėms rimtai užsiimantiems šia sporto šaka.

Dviračių trialas (bicycle trials)

Dviračių trialas - tai sporto šaka, kai dviratininkas turi įveikti keletą trasos sekcijų, kiek galima mažiau kartų paliečiant žemę, bet kuo – išskyrus patį dviratį. Trasos sekcijos sudaromos iš natūralių bei dirbtinių kliūčių (pvz.: akmenys, rąstai, dėžės, ritės ir t. t.). Įveikiant kliūtis sportininkams tenka šokinėti su dviračiu, balansuoti stengiantis išlaikyti ligsvarą, net judėti atgal. Už žemės ar kliūčių lietimą skiriami baudos taškai. Nugali dalyvis surinkęs mažiausiai baudos taškų ir įveikęs visą trasą.
Dviračių trialas atsirado atskira kaip sporto šaka 70 – jų metų pabaigoje, 80 – jų metų pradžioje. Sportininkai, užsiimantys mototrialu (tai tas pat – tik su motociklu), susirūpinę augančios kartos paruošimu, pasiūlė vaikams treniruotis su dviračiais, o po to kai kuriems dviračių trialas pasirodė įdomesnis.

BMX skirstomi:

• STOCK
• MOD

BMX STOCK turi kietą rėmą ir šakę, tvirtus plačius 26“ ratus (galinio rato plotis siekia iki 3“), žemas slėgis padangose, viena vedančioji žvaigždutė (22 dantys), apsaugota ROKRINGU, efektyvūs stabdžiai (hidrauliniai Pagura HS – 33), BMX MOD – ratai 20“, priekinė žvaigždė apsaugota Hashguard. Nėra pavarų. Kai kurie trialo dviračiai neturi balnelio, nes vairuotojai paprastai stovi ant pedalų ir balnelis jiems tik maišo. Kai kada naudojami trumpi švaistikliai.
Pas mus pagal užsakymą galima įsigyti HARO trialo modelius

Plento dviračiai(racing, road)

Jie skirti greitam važiavimui plentu, naudojant mažiau jėgų.
Dauguma plento dviračių konstruojami laikantis techninių Tarptautinės Dviračių Sporto Federacijos (UCI) reikalavimų. Tai riboja naujų techninių sprendimų ir netradicinių dviračių konstrukcijų taikymą. UCI reikalauja: „kad dviračio konstrukcija išlaikytų sporto dvasią ir principus. Sporto dvasia lemia, kad sportininkai varžosi tarp savęs vienodomis sąlygomis. Sporto principas iškelia žmogaus prioritetą prieš techniką.“
Plento dviračių rėmai ypač lengvi bei kieti. Galinis rėmo trikampis maksimaliai sumažintas. Pasiekta tai, kad daugumoje modelių nebegalima montuoti platesnių padangų nei 622 x 28. „Platesniais“ lengva startuoti, jie labai jautriai reaguoja į menkiausius vyro judesius.
Ratai 700 C (622 mm pagal 150).
Centrinė ašis yra žemiau, nei pas MTB (atstumas iki žemės 26 – 28 cm).
Vairas – tradiciškai „išriestas“, kas įgalina pasirinkti vieną iš daugelio sėdėsenos variantų, žymiai siauresnis nei MTB (38 – 48 cm). Tai daroma norint sumažinti oro pasipriešinimą.
Ne visos pavarų perjungimo sistemos įgalina jungti pavaras, nepaleidžiant vairo iš rankų. Net integruotos į stabdžių rankenėles, perjungiant pavaras daro dviračio vairavimą sudėtingesnį.
Šie dviračiai komplektuojami palengvintais mazgais. Galinės žvaigždės nuo 13 (11) iki 25 (28) dantų. Priekinės žvaigždės nuo 30 – 39 iki 50 – 55. Siauros padangos (18 – 30 mm), aukštas slėgis (6 – 8 atm.) sumažina pasipriešinimą kratymui.
Daugumoje modelių galima tvirtinti tik gertuvės laikiklį, todėl šiais dviračiais nebegalime pervežti net menkiausio krovinio. Padangos lengvai praduriamos, ratlankiai nesunkiai sužalojami.
Šie dviračiai skirti varžyboms arba tam, kad pajustume greičio žavesį, lėkdami lygiu plentu. Bet kasdieniniam naudojimui, ar turizmui praktiškai netinka.


Dviračio matmenų parinkimas

Ypač svarbu perkant naują dviratį – parinkti jį pagal savo ūgį bei svorį. Pamirškite apie plieno, aliuminio ir titano privalumus ar trūkumus. Nekreipkite dėmesio į palyginamuosius testus madinguose dviračių žurnaluose. Už viską svarbiau, kad jums pasirinktas naujas dviratis tiktų pagal Jūsų ūgį bei svorį.
Dviračio matmenys turi užtikrinti Jūsų patogią sėdėseną, atsižvelgiant į važiavimo stilių. Tam reikalinga įvertinti daugelį faktorių. Juk dviračio aukštis nustatomas vieninteliu parametru – ilgis vamzdžio esančio po sėdyne – kas labai patogu gamintojams bei pardavėjams.
Svarbu ir tai, kad daugumos šiuolaikinių dviračių vairo aukštis nereguliuojamas, svarbiau parinkti tinkamą atstumą nuo balnelio iki vairo. Po to taisyklingą kojų padėtį pasieksime reguliuodami balnelį (keičiant jo aukštį bei horizontalumą).
Egzistuoja daugybė dviračio gabaritų nustatymo formulių. Bet vienos jų reikalauja sudėtingų antropometrinių matavimų, kitos – pernelyg supaprastintos.
Visos formulės ir taisyklės neįvertina pilnai visų individualių anatominių ypatybių bei įpročių, važiavimo stiliaus. Visa tai, galų gale, visas formules daro mažai naudingomis.
Iš tikro šiuo metu nėra universalių formulių bei sistemų, kaip tiksliai perskaičiuoti dviračio matmenis. Nuosava patirtis – vienintelis teisingas sprendimas.

Teisingos sėdėsenos ( darbinės pozos ) nustatymas.

Renkantis klasikinį modelį, kur viršutinis rėmo vamzdis yra horizontalus, būtina jį apžergti ir abiem kojomis pilnai atsistoti ant žemės. Jeigu rėmas nespaudžia kirkšnies, jis nėra per aukštas, tačiau jei tarpas tarp jų yra didesnis nei 5 cm - rėmas per žemas. Neklasikinio dviračio rėmas bus žemas, jei sureguliavus sėdėseną, balnelis iškeltas aukščiau nei 25 cm virš fiksuojamojo varžto. Reguliuojamas sėdėsenos aukštis ir ilgis. Balnelio aukštis nustatomas taip: tiesiai atsisėdus ant balnelio, koja kulnu nuleidžiama ant pedalo, esančio žemiausiame taške. Kelis per sąnarį tokioje padėtyje neturi būti įsitempęs, bet koja ištiesta.

Horizontalioje padėtyje balnelis užfiksuojamas, jeigu dviratininko pėda yra 39 – 43 dydžio .Didesnei pėdai kiekvienam numeriui balnelis keliamas dar po 0,5 cm aukštyn, mažesnei nei 39 dydžio kojai 0,5 cm leidžiamas žemyn. Kad dviratininkas tolygiai paskirstytų savo svorio centrą balnelis atitinkamai stumiamas į priekį arba atgal, atlaisvinus jo užraktą.

Universali ir tinkamiausia balnelio padėtis yra tuomet , kai nuleidus statmenį nuo balnelio nosies žemyn, statmuo yra pasislinkęs 4-8 cm už centrinės pedalų švaistiklių ašies galinio rato link. Pėda ant pedalo teisingai pastatoma taip, kad pėdos nykščio pagrindas būtų tiesiai virš pedalo ašies. Tuomet kelio sąnarys, nuleidus pedalą į žemiausią padėtį yra truputį sulenktas – taip taisyklingai nustatysite sėdėsenos aukštį.

Teisingai nustatytas dviratininko sėdėsenos ilgis.

Sėdėsenos ilgis reguliuojamas vairo išnešimo pagalba pakeičiant jį trumpesniu arba ilgesniu, taip pat balnelio pastūmimu pirmyn arba atgal . Sėdėsenos ilgis bus teisingas, jei paėmus vairą tolimiausiame taške ir sulenkus alkūnę, iki rankos dilbis atsidurs horizontalioje padėtyje, rankos alkūnė vos sieks arba bus nutolusi iki 1-3cm nuo tos pačios pusės kojos kelio, kai pedalai stovės horizontalioje padėtyje. Kad teisingai pasiskirstytų dviratininko kūno svoris ant dviračio, vairas neturėtų būti pakeltas aukščiau negu balnelis. Važiavimas dviračiu bus malonus tik teisingai sureguliavus sėdėseną.

Teisinga sėdėsena važiuojant tandemu.

Rėmai ir jų gamybos medžiagos

Po padangų ir stebulių, rėmas svarbiausias dviračio komponentas, lemiantis važiavimo savybes.
Iš ko gaminti rėmus: plieno, aliuminio, titano, karbono? Kokia konstrukcija geresnė? Šios karštos diskusijos tarp dviračių fanatų nerimsta jau kuris laikas.
Tradicinė rėmo konstrukcija, susidedanti iš dviejų trikampių – tai dviračio tobulėjimo, per daugiau nei šimtą metų, rezultatas. Pastovūs bandymai radikaliai pakeisti rėmo konstrukciją nieko nedavė. Tokiu būdu konstrukcija vėl ir vėl grįždavo prie bazinio varianto, kuris per paskutinius šimtą metų iš esmės nepasikeitė.
Gerėjo medžiagos, tobulėjo technologija – kas leido radikaliai padidinti jo tvirtumą.
Tuo būdu rėmo savybes lemia: konstrukcija, medžiagos.
Reikalavimai rėmui yra dažnai prieštaraujantys vieni kitiems. Jis turi būti tvirtas, ilgaamžis, nevibruoti, nesideformuoti – ir tuo pačiu metu mažai sverti.

Medžiagos

Pradžioje trumpai apsistosime prie mechaninių medžiagų savybių, kurios plačiausiai naudojamos gaminant rėmus:

• Plienas. KELLY‘S BILLY, JANE, ATHOS, ATHENA.
• Aliuminio lydiniai. KELLYS SALAMANDER ir kt.
• Titano lydiniai.
• Anglies pluoštas.KELLYS URC 9.9 ir kt.

Prisiminsime pagrindines medžiagų charakteristikas, lemiančias rėmo savybes.

Tankis. (Kg/m³). Tai medžiagos svoris tūrio vienete.
Tamprumas. Nusako medžiagos kietumą. Tai jėga, kuriai veikiant detalė pailgėja 2 kartus.
Stiprumo riba. Tai įtempimas, kuriam veikiant, pavyzdys sutrūksta. (N/m³).
Takumo riba. Tai įtempimas, po kurio veikimo lieka negrįžtamos deformacijos.
Sąlyginis pailgėjimas. Tai pavyzdžio pailgėjimas procentais, iki jo sutrūkimo tempiant. Rėmų gamybai – tai apie 10%. Jei šis dydis < 5%, rėmas gali suirti staiga.
Ištvermės riba. Tai maksimalus įtempimas, kuriuo veikiant pavyzdį, jis išlaiko begalę periodinių apkrovų ciklų. Dauguma aliuminio lydinių šios savybės neturi (skirtingai nuo plieno ar titano). Tai reiškia, kad ir nedidelė cikliška apkrova suardys pavyzdį.

Važiavimas dviračiu – sveikas gyvenimo būdas

Dviratis – tai patogus ir sveikas transportas, sporto priemonė. Važiojant dviračiu, įvairiais rėžimais dirba visi kūno raumenys. Dėl šios priežasties sustiprėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, kvėpavimas, pagerėja organizmo medžiagų apykaita. Važinėjant dviračiu, gerėja ištvermė, valia, dingsta nervinė įtampa, pagerėja nuotaika. Dviratis padeda reguliuoti kūno svorį, gražina figūrą, gerina raumenų, ypač kojų tonusą ir vaizdą.

Priešingai negu bėgiojant, kai kiekvienu žingsniu turite pakelti savo kūno svorį ir stipriai apkrauti sąnarius, važiuojant dviračiu tą patį rezultatą galima pasiekti gerokai mažesnėmis pastangomis, t. y. važiuojant dviračiu, krūvis nesunkiai reguliuojamas perjungiant pavaras

Saugumas

Saugumas prasideda nuo dviračio techninės būklės įvertinimo, ji turi būti nepriekaištinga: tvarkingos padangos, priveržti ratai, vairas, gerai veikiantys stabdžiai. Dviratininkas neturi teisės išvažiuoti be dviratininko šalmo bei privalo laikytis eismo taisyklių. Nemažos reikšmės važiavimo dviračiu saugumui turi ir dviračio valdymo technika.

Stabdžių tipai

Diskiniai stabdžiai

Diskiniai stabdžiai susideda iš metalinio disko, pritvitinto prie rato stebulės ir sukasi kartu su ratu. Patys stabdžiai tvirtinami ant šakės su kartu juose esančiomis stabdžių pagalvėlėmis. Stabdžiai sureguliuojami taip, kad disko briauna butų stabdžių viduje, centre tarp stabdžių pagalvėlių.

Tokie stabdžiai sėkmingai naudojami motocikluose dešimtmečius. Jie pagaliau vis labiau populiarėja ir dviračių pasaulyje. Šių stabdžių įsiveržimas į rinką lėmė jų patikimumas, bei stabdžių lengvumo avansas. Diskiniai stabdžiai tampa standartine dviračių savybe.

Privalumai ir trūkumai

Diskiniai stabdžiai puikiai atlieka savo funkciją visomis sąlygomis, įskaitant vandens, purvo ir sniego. Jų pozicija yra arčiau rato centro ir kartu toliau nuo galimų teršalų, ar vandens, kurie gali lengvai patekti nuo ratlankio ant stabdžių ir taip turėti įtakos stabdymui. Diskiniai stabdžiai dirba aukštensiu mechaniniu pranašumu nei paprasti ratlankių stabdžiai, stabdydami ženkliai stipriau. Ir netgi esant drėgnoms sąlygoms, diske esančios skylutės padeda paprasčiau pašalinti vandenį ir taip efektyviau stabdyti. Tokie stabdžiai taip pat turi didelį pranašumą prieš paprastus stabdžius, nes geros būklės diskai gali ilgiau tarnauti nei geros būklės ratlankiai. Taip pat diskinių stabdžių pagalvėlės yra pagamintos iš metalo algomerato, o ne iš gumos, todėl tarnauja ilgiau.
Diskinių stabdžių nauda labiausiai pasireiškia tarp mountain bike riding, ypač agresyvių formų, pavyzdžiui, freeride ar downhill. Šie stabdžiai tampa vis labiau populiaresni tarp hibridų, jie geriau veikia bet kokiomis oro sąlygomis, ir paprastai reikalaija mažiau priežiūros.
Tačiau tokie stabdžiai yra gan brangūs, bei reikalauja kiek kitokios priežiūros nei paprasti stabdžiai. Jų priežiūra yra šiek tiek sudėtingesnė, tačiau kelis kartus pabandžius patiems sureguliuoti tokius stabdžius, galime pasakyti, jog iš tikrųjų tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodė iš pradžių.

Šio tipo stabdžiai yra labiausiai paplitę pasaulyje. Jų veikimo principas yra tikriausiai visiems gerai žinomas ir pažįstamas. And vairo esančias stabdžių rankenėles, spaudžiant j jos traukia metalinį trosą, kuris savo ruoštu suspaudžia stabdžius. Stabdžiuose esančios pagalvėlės spaudžia ratlankį ir taip vyksta stabdymas.

Privalumai ir trūkumai

V-stabdžiai yra pigūs, mechaniškai nesudėtingi, lengvai prižiūrimi ir galingi. Tokio tipo stabdžius gali itnkamai reguliuoti ir prižiūrėti net ir vaikai. Tačiau šių stabdžių pagalvėlės greičiau dėvisi ir gali gadinti ratlankį. Be to, tokiems stabdžiams kovoti su vandeniu sekasi taip pat sunkiau.