Dviračio matmenų parinkimas

Ypač svarbu perkant naują dviratį – parinkti jį pagal savo ūgį bei svorį. Pamirškite apie plieno, aliuminio ir titano privalumus ar trūkumus. Nekreipkite dėmesio į palyginamuosius testus madinguose dviračių žurnaluose. Už viską svarbiau, kad jums pasirinktas naujas dviratis tiktų pagal Jūsų ūgį bei svorį.
Dviračio matmenys turi užtikrinti Jūsų patogią sėdėseną, atsižvelgiant į važiavimo stilių. Tam reikalinga įvertinti daugelį faktorių. Juk dviračio aukštis nustatomas vieninteliu parametru – ilgis vamzdžio esančio po sėdyne – kas labai patogu gamintojams bei pardavėjams.
Svarbu ir tai, kad daugumos šiuolaikinių dviračių vairo aukštis nereguliuojamas, svarbiau parinkti tinkamą atstumą nuo balnelio iki vairo. Po to taisyklingą kojų padėtį pasieksime reguliuodami balnelį (keičiant jo aukštį bei horizontalumą).
Egzistuoja daugybė dviračio gabaritų nustatymo formulių. Bet vienos jų reikalauja sudėtingų antropometrinių matavimų, kitos – pernelyg supaprastintos.
Visos formulės ir taisyklės neįvertina pilnai visų individualių anatominių ypatybių bei įpročių, važiavimo stiliaus. Visa tai, galų gale, visas formules daro mažai naudingomis.
Iš tikro šiuo metu nėra universalių formulių bei sistemų, kaip tiksliai perskaičiuoti dviračio matmenis. Nuosava patirtis – vienintelis teisingas sprendimas.

Teisingos sėdėsenos ( darbinės pozos ) nustatymas.

Renkantis klasikinį modelį, kur viršutinis rėmo vamzdis yra horizontalus, būtina jį apžergti ir abiem kojomis pilnai atsistoti ant žemės. Jeigu rėmas nespaudžia kirkšnies, jis nėra per aukštas, tačiau jei tarpas tarp jų yra didesnis nei 5 cm - rėmas per žemas. Neklasikinio dviračio rėmas bus žemas, jei sureguliavus sėdėseną, balnelis iškeltas aukščiau nei 25 cm virš fiksuojamojo varžto. Reguliuojamas sėdėsenos aukštis ir ilgis. Balnelio aukštis nustatomas taip: tiesiai atsisėdus ant balnelio, koja kulnu nuleidžiama ant pedalo, esančio žemiausiame taške. Kelis per sąnarį tokioje padėtyje neturi būti įsitempęs, bet koja ištiesta.

Horizontalioje padėtyje balnelis užfiksuojamas, jeigu dviratininko pėda yra 39 – 43 dydžio .Didesnei pėdai kiekvienam numeriui balnelis keliamas dar po 0,5 cm aukštyn, mažesnei nei 39 dydžio kojai 0,5 cm leidžiamas žemyn. Kad dviratininkas tolygiai paskirstytų savo svorio centrą balnelis atitinkamai stumiamas į priekį arba atgal, atlaisvinus jo užraktą.

Universali ir tinkamiausia balnelio padėtis yra tuomet , kai nuleidus statmenį nuo balnelio nosies žemyn, statmuo yra pasislinkęs 4-8 cm už centrinės pedalų švaistiklių ašies galinio rato link. Pėda ant pedalo teisingai pastatoma taip, kad pėdos nykščio pagrindas būtų tiesiai virš pedalo ašies. Tuomet kelio sąnarys, nuleidus pedalą į žemiausią padėtį yra truputį sulenktas – taip taisyklingai nustatysite sėdėsenos aukštį.

Teisingai nustatytas dviratininko sėdėsenos ilgis.

Sėdėsenos ilgis reguliuojamas vairo išnešimo pagalba pakeičiant jį trumpesniu arba ilgesniu, taip pat balnelio pastūmimu pirmyn arba atgal . Sėdėsenos ilgis bus teisingas, jei paėmus vairą tolimiausiame taške ir sulenkus alkūnę, iki rankos dilbis atsidurs horizontalioje padėtyje, rankos alkūnė vos sieks arba bus nutolusi iki 1-3cm nuo tos pačios pusės kojos kelio, kai pedalai stovės horizontalioje padėtyje. Kad teisingai pasiskirstytų dviratininko kūno svoris ant dviračio, vairas neturėtų būti pakeltas aukščiau negu balnelis. Važiavimas dviračiu bus malonus tik teisingai sureguliavus sėdėseną.

Teisinga sėdėsena važiuojant tandemu.

Rėmai ir jų gamybos medžiagos

Po padangų ir stebulių, rėmas svarbiausias dviračio komponentas, lemiantis važiavimo savybes.
Iš ko gaminti rėmus: plieno, aliuminio, titano, karbono? Kokia konstrukcija geresnė? Šios karštos diskusijos tarp dviračių fanatų nerimsta jau kuris laikas.
Tradicinė rėmo konstrukcija, susidedanti iš dviejų trikampių – tai dviračio tobulėjimo, per daugiau nei šimtą metų, rezultatas. Pastovūs bandymai radikaliai pakeisti rėmo konstrukciją nieko nedavė. Tokiu būdu konstrukcija vėl ir vėl grįždavo prie bazinio varianto, kuris per paskutinius šimtą metų iš esmės nepasikeitė.
Gerėjo medžiagos, tobulėjo technologija – kas leido radikaliai padidinti jo tvirtumą.
Tuo būdu rėmo savybes lemia: konstrukcija, medžiagos.
Reikalavimai rėmui yra dažnai prieštaraujantys vieni kitiems. Jis turi būti tvirtas, ilgaamžis, nevibruoti, nesideformuoti – ir tuo pačiu metu mažai sverti.

Medžiagos

Pradžioje trumpai apsistosime prie mechaninių medžiagų savybių, kurios plačiausiai naudojamos gaminant rėmus:

• Plienas. KELLY‘S BILLY, JANE, ATHOS, ATHENA.
• Aliuminio lydiniai. KELLYS SALAMANDER ir kt.
• Titano lydiniai.
• Anglies pluoštas.KELLYS URC 9.9 ir kt.

Prisiminsime pagrindines medžiagų charakteristikas, lemiančias rėmo savybes.

Tankis. (Kg/m³). Tai medžiagos svoris tūrio vienete.
Tamprumas. Nusako medžiagos kietumą. Tai jėga, kuriai veikiant detalė pailgėja 2 kartus.
Stiprumo riba. Tai įtempimas, kuriam veikiant, pavyzdys sutrūksta. (N/m³).
Takumo riba. Tai įtempimas, po kurio veikimo lieka negrįžtamos deformacijos.
Sąlyginis pailgėjimas. Tai pavyzdžio pailgėjimas procentais, iki jo sutrūkimo tempiant. Rėmų gamybai – tai apie 10%. Jei šis dydis < 5%, rėmas gali suirti staiga.
Ištvermės riba. Tai maksimalus įtempimas, kuriuo veikiant pavyzdį, jis išlaiko begalę periodinių apkrovų ciklų. Dauguma aliuminio lydinių šios savybės neturi (skirtingai nuo plieno ar titano). Tai reiškia, kad ir nedidelė cikliška apkrova suardys pavyzdį.

Važiavimas dviračiu – sveikas gyvenimo būdas

Dviratis – tai patogus ir sveikas transportas, sporto priemonė. Važiojant dviračiu, įvairiais rėžimais dirba visi kūno raumenys. Dėl šios priežasties sustiprėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, kvėpavimas, pagerėja organizmo medžiagų apykaita. Važinėjant dviračiu, gerėja ištvermė, valia, dingsta nervinė įtampa, pagerėja nuotaika. Dviratis padeda reguliuoti kūno svorį, gražina figūrą, gerina raumenų, ypač kojų tonusą ir vaizdą.

Priešingai negu bėgiojant, kai kiekvienu žingsniu turite pakelti savo kūno svorį ir stipriai apkrauti sąnarius, važiuojant dviračiu tą patį rezultatą galima pasiekti gerokai mažesnėmis pastangomis, t. y. važiuojant dviračiu, krūvis nesunkiai reguliuojamas perjungiant pavaras.

Saugumas

Saugumas prasideda nuo dviračio techninės būklės įvertinimo, ji turi būti nepriekaištinga: tvarkingos padangos, priveržti ratai, vairas, puikiai veikiantys stabdžiai. Dviratininkas neturi teisės išvažiuoti be dviratininko šalmo bei privalo laikytis eismo taisyklių. Nemažos reikšmės važiavimo dviračiu saugumui turi ir dviračio valdymo technika.